žiedas

2 žíedas sm. (3) KBII54, K, Š, RŽ, DŽ, DūnŽ, NdŽ, KŽ, FzŽ, žiẽdas (4) DrskŽ 1. SD¹122, SD248, H175, Q528, R, R140,293, MŽ, MŽ184,391, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, LsB185, Amb, LL143, ŠT181, Vr ant rankos pirštų mūvimas papuošalas; koks nors ženklas: Žiedas, taikomosios dekoratyvinės dailės dirbinys, ant rankos piršto mūvimas papuošalas LTEXII524. Aukso, auksinis žíedas KBI47. Žíedą ant piršto nešioti KBI8. Papirkdino žíedus jaunajai ir jaunajam LzŽ. Smūksta nuo rankos žiedẽlis, o aš vis maunu Klt. Ganytojiškas žiedas (vyskupų, popiežiaus) rš. Cidabruotas žíedas pigesnis yr už auksuotą Pln. Žíedus iš aukso dirbo Plšk. Buvo rastas senybiškas žíedas, tai ir tą žíedą įdėjom, ir pinigų įdėjom [gandralizdin] Kp. Žiedaĩ tai baika buvo, pagražūs Pnm. Teip išverpdavo siūlus, kad per žíedą išeidavo PnmŽ. Labai plonai suverpi, kad par žíedą [sruoga] lįstų Čb. Pilnos rankos auksinių žiedų̃ Švnč. Žíedą didilį padarė, ir laikrodis buvo žíedo akė[je] End. Žiedaĩs apmaustė [jaunąją], pasisodino už stalo Bb. Tą žíedą parsidaviau, tai telioką nusipirkau Alz. Čia žíedas tavo Pb. Nusimovė [ponia] žíedus, džingt ant lango Varn. Pritykojo dvi čigonės, numovė žíedus Šmn. Toks didele akia, gražus toks žíedas Trk. A jau žanoti, su žiedais? Als. Nemaustykiatės žiedaĩs par daug, nemaliavokiat nagų (sakyta mergaitėms) Trk. Buvo žydas, liuob dirbs tus žíedus Sd. Ans suvinčiavojo, žíedus pašventino, antmaustė Sd. Bulves man bekasant, knykt, – žíedo neturiu Vdžg. Reikia ženytis, nėr pinigų žiedų̃ nuspirkt Žl. Jų žiedaĩ toki kap ratai, dideli, platūs (apie ponų sutuoktuvinius žiedus) Kpč. Venčiavonės žiedas Q528. Žíedo reikėjo vinčiavotinio [burti] Jdp. Vienam duosiu silkų skarą, kitam duosiu aukso žiedą LTR(Skd). Berniukas parej[o] namo ir žiedą parsinešė LTR(Pls). Tą žiedą merga kapt, pasiėmė ir užsimovė ant piršto LMD. Iš mane viso pasidarys luotas, iš liežuvio irklas, iš vidurių trys suknios ir trys žiedaĩ, ir trys poros čeverykų LB242. Jai miegant numovė žiedẽlį OG70. Jį (deimantą) deda į akiukes žiedų, spilgų A1883,74. Ir ėmė pečėtį (žiedą) nuog savo rankos BB1Moz41,42. Ji atsakė: tavo žiedą ir tavo šniūrą (viršuje raištį) (paraštėje rankos rištuvą), ir tavo lazdą, kurią rankosu turi BB1Moz38,18. Tojęg žuvyje rastas buvo žíedas aukso DP539. Tada teduod sau drauge venčiavonystės žiedus ir suglausk ją drauge abidvi dešine ir bylok: – Ką Ponas Dievas suvedė, to ne vienas žmogus neturi perskirti Vln49. Kur tu (varna) ėmei aukso žiedą su brangiuoju akmenėliu? KrvD156. Rankeles spaudžiau, žiedelius mausčiau, ar išgysi, muno mergele (d.) Jn. Parneš gromatelę, krauju parašytą, gromatelė[je] aukso žiedą StnD25. Mergužėle lelijėle, nevieryk berneliu, neduok žíedo nei vainiko, nei meilių žodelių DrskD36. Ir pamynė po kojelių rūtų vainikelį, sutrepeno aukso žiedą ristasai žirgelis LTR(Tvr). Tu brolaičio bėru žirgu pas mane atjojai, tu sesaitės aukso žiedą man padovanojai (d.) Mšk. Žiedáitis, žiedužė̃lis, žiedùžis K; N. Žiedùkas, žiedáitis, žiedelýtis, žiedeliùkas, žiedùžis, žiedužė̃lis NdŽ. Kur žiedẽlį parisi, kelelį rasi JT370. Oi, nupirks nupirks broliai žiedẽlį Niem7. Skandyk plaukdyk žirgelį, dasiek aukso žiedẽlį (d.) Ktv. Vilniaus mieste apsistojo, aukso žiedus targavojo Sln. Vainikėlius nukilnosim, aukso žíedus numaustysim (d.) Brb. Ko rūdijo žiedytėlis ant baltų rankelių? RD64. Jis pragėrė namučius ir nuo lauko rugučius, jis pragers ir mane jauną ir nuo rankų žiedučius LB120. Atduok, bernužėli, aukso žiedužė̃lį, tu juomi nedėvėsi JD524. Nupuolo žiedeliai nu baltojos rankelės RD170. Kai ažusuksi žiedẽlį, ko norėsi, tai ir bus (ps.) Švnč. Radau sau mergaitę ir aukso žiedáitį (d.) Zr. Mergužėle, balta lelijėle, te tau aukso žiedẽlį JD684. Mergelės žiedeliai sidabriniai, bernelio žiedeliai alaviniai LTR(Kb). Mergužėle, balta lelijėle, aš atjosiu rudenėlį, aš atnešiu vainikėlį ir aukso žiedelį LTR(Nm). Iš žiedelių – padkavėlės, iš galionų – kamanėlės Brž. Vesim žirgelį į pūdymėlį, mesim žiedelį į rūdymėlį LLDII119(Ldvn). Negrįš tavo bernužėlis, rūdys aukso žiedužėlis LTR(VšR). Per aukštus kalnus žíedu rituosiu, per dunojėlius laiveliu plauksiu DrskD177. Kalbėk, mergelė, žodelį, aš tau liedysiu žiedelį KlpD101. Nu sunkių darbelių žiedelis rūdėjo, o kad graudžiai verkiau, vainikas rasojo StnD 12. Linelius roviau, rankas mazgojau, nuskandinau žiedužėlį, rankelių žėronužį JD462. | Viena raudona [višta] tebuvo, taĩ tái uždėjau žiedeliùką, nebesumaišysi Mžš. Žiedas ant kojos – paukščio vizitinė kortelė rš. Ornitologų rankose prakalba žiedai, kuriais visoje žemėje žieduojami sparnuočiai rš. ^ Ūklė[jo] tėvas du sūneliu kap aukso žiedeliù LTR(Dkšt). Ratai visi nauji, tep kap žíedas padaryti, gražūs Srj. An Velykų būt kap žiedą turėjęs vežimą! Lp. Aštuoniasdešimts metų kai žíedą nuritav[o] [i](greitai praėjo) Kpč. Sargi margi, kam̃’ žiba žíedas? (klausimo formulė dalijant žiedą) End. Sarge varge, kame žiba žiedas? (taip kreipiamasi į dalijamo žiedo spėjiką) J. Ką atvoži [Kalėdų rytą], jeigu žíedą, tai ištekėsi PnmR. Kur žíedas nuriedės, tai tenai nutekės Skrb. An pirkios eidavo žiūrėt [su veidrodžiu]: ar žíedas, ar ražančius Žln. Žíedas sapnė[je] nurieta, gal nelabai kaip nurietėti (pasisekti) Krš. Sudedi viską į kepurę, nu i trauki: jei žíedas, reiks ženyties tau Klk. Vargas žíedus nuo rankų numauna Ps. 2. Q389, EncIX518, LEVIII 136, PolŽ33, PolŽ¹25 apskritos formos daiktas, detalė ar dalis; rinkė; grandis: Žíedas – gelžinis rinkis py luoto, kur volelis įstatomas Prk. Vežimo pryšaky šitos geležys – tai krėslo žíedas, aba vainikai Žal. Pypkės apsodas – žiedùkas Brb. Žiedaĩ an branktų Db. Žiedaĩ pamesti, geležtės nėr, jau peilio nesustatysi Jnšk. Antspaudo žiedas ŠT230. Stūmoklio žiedo griovelis ŽŪŽ90. Rankoj granata, žiedẽlis ištrauktas, tik surėkė: – Nori sutrupėti! Svn. Gabus – visokius žíedus išdirba, išsuka visaip Krš. Lietuvių selos kap žiedaĩ buvo LzŽ. Yra tokios gėlės kap žiedaĩ LzŽ. Knebi, užknebusi lazda y[ra] su žíedu Ggr. Guminis žiedas padeda stiklinius indus sandariai uždaryti rš. Ji nuėmė nuo viryklės žiedus ir įmetė popieriaus skiautes rš. Uždėtą ant veleno frezą suspaudžia veržlė ir tarpiniai žiedai rš. Dvitakčio variklio stūmoklyje yra du žiedai rš. Ir įmauk anas rankos kartis žieduosna, kurios yra iš šalies skrynios, kad nešiotų jomis skrynią Ch2Moz25,14. | Antkaklė, ant kaklo dėvėtas žiedo pavidalo metalinis papuošalas LTEI257. ^ Du galai, du žiedaĩ, o vidury čviekas (žirklės) JT244; Ds, Pnd. Du žiedu, du galu, par vidurį vinis (žirklės) Sim. ║ LKAI115(Mšg, Lel, Mžš), Smn, Dv (dalgio) įtvaras: Dalgės žíedas trūko Dkšt. Kad nutrūko žíedas, tai nešk į kalvę Mrj. Žíedą uždeda ir klynuku (pleištu) užkala Al. Dalgei pritvirtyt yr žiedùkas Brb. Reikia itą (pleištą) iškult (išmušti), tai žíedo nepasuksi Zt. ║ ryšys: Surišiau šluotą, tris žiedùs uždė[ja]u Drsk. ║ Vrn metalinė atsijos dalis, pritvirtinta prie ienos. ║ auskaras: Nuplėškite auksinius ausų žiedus CII177. 3. Sur, Všk šulinio rentinio apskrita įleidžiamoji dalis (ppr. iš cemento): Šulnys penkiolika žiedų̃ Drsk. Šulnio žiedaĩ atsikišę, viedras užkliūna DrskŽ. Šulniui šešis žíedus įdėjome Bgt. Kiti vadina žiedaĩs, kiti bitonais Grnk. Apatinis [šulinio] žíedas kreivai uždėtas Krš. Pas mane devyni žiedùkai, negiliai vanduoj Kpč. 4. I, LEIII272 anat. apskrita organo dalis: (Akies) junginės žíedas MedŽ42. Gimdos žiedai EncVIII1499. Nosies žiedas Q361. Sąnario žiedelis Q226. Žiočių žiedas rš. Dubuo, kaulinis žiedas, esantis stuburinių liemens užpakaliniame gale LTEIII181. [Ichtiozaurų] akių duobės apsaugotos kauliniu žiedu nuo vandens spaudimo LEVIII358. Kūnas [erkės] žieduotas, sudarytas iš 70 vienodos išvaizdos žiedų rš. 5. apskritimas, ratas; kilpa: Rugys turi tris keturius žíedus Zr. Jei žiedų̃ daug yra varpų pašaknyje, tai bus labai geri metai LTR(Pmp). Akmenų žiedas GTŽ. Leidžias auksiniai saulutės žiedai LTR(Pn). Saturną puošia puikūs koncentriški žiedai rš. Išpūtęs iš burnos grandinę dūmų žiedų, keletą akimirkų žiūrėjo, kaip jie skysta ore J.Avyž. | [Žaltys] rangėsi žiedais sp. 6. metinis medienos sluoksnis, rievė: Per metus ji (eglutė) paūgėjo vieną žiedą, per antrus – kitą J.Balč. Nuo kamieno skerspjūvio centro į jo kraštus eina besikaitalioją šviesūs ir tamsūs žiedai rš. | Žiedu vadinamas ryškiai matomas sustorėjimas toje vietoje, kur šaka suaugusi su liemeniu rš. ║ rumbas (ppr. rodantis karvės ar kito raguočio metus): Ka nori sužinot, kiek karvei metų, suskaičiuok, kiek ant ragų žiedų̃ Krč. 7. S.Dauk, M.Valanč, Pol¹Ž150, Ms, Plng, Dr, Lz antpirštis: Su adata diegia, o su žiedu stumia adatą į dygsnį I. Be žíedo nė koks siuvimas nė[ra], pirštus gali susibadyti Vvr. Gražiausis papuošimas – siuvamasis žiedelis rš. 8. prk. krikšto tėvų pyragas: Žemaitijoje šitokios krikštatėvių dovanos [kelio užtvėrėjams] buvo vadinamos kūmų žiedais rš. Parvažiuo[ja] kūmos, reik bėgti žiedų̃ prašyti Krt. Kūmos davė žiedų̃ Krt. 9. LEXXXV161 rato, apskritimo formos žmonių (ppr. karių) susitelkimas: Apsupo sodybą keliais žiedaĩs [veždami] Pkn. O minia, žiedu apjuosusi bažnyčią, plaukia be pradžios ir be pabaigos rš. ║ apsupta teritorija: Palaužti žiedas gal ir buvo galima, bet tam reikėjo pakankamai kieto kumščio ir juo pataikyt į silpniausią vietą V.Aln. Apsupimo žiedas vis siaurėjo rš.

◊ bėgamàsis (bėgtìnis Slm) žíedas toks žaidimas (gavęs žiedą, turi bėgti, o šalia sėdintys – sulaikyti): Bė́gamąjį žíedą dalijam par kalėdninkus End.

kaĩp ant žíedo

1. vikriai, greitai: Vaikai paklusnūs – sukas kaĩp ant žíedo Ktk. Ilgi metai būdavo. Dabar kaĩp ant žíedo apsisuka tie metai Km.

2. gražiai: Apsitaisyk, kad būt[ų] kaĩp ant žíedo Ds.

kaĩp žíedu dalìnasi lepina: Tik vieną vaiką turi, tai tep kàp žíedu dalìnas Srj.

kaĩp žíedu rìtasi sekasi: Man viskas kap žiedu ritasi, negaliu ką sakyti Plv.

žíedą dalýti ([pa]dalìnti) End, Sd, Ūd, Č toks žaidimas: O teip žíedą dalýsi, paskuo tus grebežius kol išpirksi Gd. Žíedą dalýdavom seniau Kp. Geriau žiedą dalinkim, kol ateis bernai V.Krėv. Nu žíedą dalìnom i pušį gaudėm Rdn. Par gavėnias nevakaruodavom, tik sueidavom, žíedą dalìnom Kpr. Darželius pašokam, žiedùką padalìnam Kb. Susirinkdavom katro gryčia didesnė, pagrajija, žíedą padalìna Všk.

žiedeliù eĩti toks žaidimas: Na, vaikai, eĩsim žiedeliù Kt.

žíedus keĩsti (mainýti; R293, MŽ391) MŽ tuoktis.

žíedus pérmainyti O susituokti.

žíedus sudė́ti (sukeĩsti BzF202, sumainýti Brž) TŽI234 susituokti: Žíedus sumainýti ne štuka, ale reik proto sugyventi Krš. Sumainyta aukso žiedai an viso viekelio (d.) Mlk. Jau sudėtos baltos rankos, sumainyti žiedučiai LB120.